- knabinėti
- knabinė́ti vksm. Knabinė́jo, dirbinė́jo, kol dáiktą sugadi̇̀no.
.
.
knabinėti — knabinėti, ėja, ėjo [K], Slnt, Pl žr. knebinėti: 1. Šoferis keiktelėjo, iššoko, apvertė dangtį, ėmė kažką knabinėti J.Dov. Knabinėjo, dirbinėjo, kol daiktą sugadino Kvr. Kas tolydžio braukos plaukus, knabinėja ausį, tas yra nemandagus Pč. Valgyk… … Dictionary of the Lithuanian Language
atknabinėti — žr. atknebinėti 1: Višta par dieną ir atknabinėjo šniūriuką nu kojos Brs. knabinėti; atknabinėti; paknabinėti; suknabinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
knabinėjimas — sm. (1) → knabinėti 2: Knabinėjimas (darbas patamsyje) tik akis gadina Ds. Tu be knabinėjimo neapsieini Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
paknabinėti — Šll žr. paknebinėti 2. knabinėti; atknabinėti; paknabinėti; suknabinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suknabinėti — žr. suknebinėti: Rankos sušalo, ir vadžių nesuknabinėju Lg. Moterys sušalusiom rankom vagose bulvių nesuknabinėja Lg. knabinėti; atknabinėti; paknabinėti; suknabinėti … Dictionary of the Lithuanian Language